Mano kelias

Kur veda tas kelias vingiuotas,
Kuriuo aš taip drąsiai einu?
Nenoriu, kad būtų kalvotas,
Nenoriu duobių didelių.

Neklausia juk niekas, ar nori
, Nukreipia kažkas, ir kasdien,
Dar priedo-gyvenimo skonio
Po samtį vis pila visiem.

Šiandieną soti aš ramybe,
Kurią man likimas parinko.
Tas kelias--tikrai realybė!
Jaučiu, kad einu tuo-teisingu.

Duobutės mažytės, negilios.
Jas peršokt nesunkiai galiu.
Ir samčiais geriu aš likimą.
Na kaip, ar gerai? Taip-skanu!!!

O kaip su kalvom ir kalvelėm?
Juokiuosi, net aidi dangus.
Likimo man siųstas kelelis-
Kuklus, bet be proto smagus.

Kur veda tas kelias vingiuotas,
Kuriuo aš taip drąsiai einu?
Nenoriu, kad būtų kalvotas,
Nenoriu duobių didelių.

Neklausia juk niekas, ar nori
, Nukreipia kažkas, ir kasdien,
Dar priedo-gyvenimo skonio
Po samtį vis pila visiem.

Šiandieną soti aš ramybe,
Kurią man likimas parinko.
Tas kelias--tikrai realybė!
Jaučiu, kad einu tuo-teisingu.

Duobutės mažytės, negilios.
Jas peršokt nesunkiai galiu.
Ir samčiais geriu aš likimą.
Na kaip, ar gerai? Taip-skanu!!!

O kaip su kalvom ir kalvelėm?
Juokiuosi, net aidi dangus.
Likimo man siųstas kelelis-
Kuklus, bet be proto smagus.